Plautinė hipertenzija

Sergant hipertenzija be amlodipino, Rūta Kaladytė Lokominienė

Sergant hipertenzija be amlodipino apsauga gydant arterinę hipertenziją Padidėjęs kraujospūdis yra viena reikšmingiausių visuomenės sveikatos problemų, kuri dažnėja populiacijai senstant ir daugėjant mityba hipertenzijai pagyvenusiems žmonėms amžiaus žmonių.

Apskaičiuota, kad kiekvienais metais pasaulyje hipertenzija lemia daugiau nei 7,1 mln. Hipertenzija yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, dažnai jis būna susijęs su kitais rizikos veiksniais, kaip antai su rūkymu, nutukimu ir nepakankamu fiziniu aktyvumu, neretai padidėjęs kraujospūdis nustatomas kartu su cukriniu diabetu.

Inkstų apsauga gydant arterinę hipertenziją

Organų apsaugos svarba Arterinė hipertenzija AH yra potencialiai kontroliuojama liga, nes, tinkamai parinkus vaistus ar jų derinius ir šalinant padidėjusį kraujospūdį sukeliančius ar palaikančius veiksnius, daugumai pacientų galima pasiekti ir palaikyti normalų ar tikslinį kraujospūdį.

Daugeliu klinikinių tyrimų įrodyta, kad efektyvus medikamentinis hipertenzijos gydymas gali reikšmingai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ŠKL ir mirštamumą nuo jų. Dar metais Collins ir bendr. Ilgai trunkanti ir efektyviai negydoma hipertenzija pažeidžia daugelį organizmo sistemų ir organų, bet pirmiausia ir labiausiai širdį, kraujagysles, smegenis, inkstus, akis.

Indicaciones de la amlodipina

Hipertenzija patogeneziškai glaudžiai susijusi su ateroskleroze, metaboliniu sindromu, 2 tipo cukriniu diabetu, inkstų disfunkcija.

Šios viena su kita susijusios būklės bei organų taikinių pažaida iš esmės ir lemia hipertenzijos sąlygotą sergamumą ir mirtingumą, todėl organų taikinių apsauga yra vienas svarbiausių padidėjusio kraujospūdžio kontrolės tikslų. Medikamentiniam hipertenzijos gydymui dažniausiai vartojami 5 farmakologinių klasių vaistai: diuretikai, kalcio kanalų blokatoriai KKBbeta adrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai AKFI ir angiotenzino receptorių blokatoriai ARB. Naujausių EKD AH gairių redakcijoje pabrėžiama, kad visi šie vaistai monoterapija arba deriniais gali būti vartojami kraujospūdžiui mažinti ir kontroliuoti, o konkretus vaistas ar derinys pasirenkamas atsižvelgus į paciento individualius ypatumus: ŠKL riziką, gretutines ligas, vaisto toleravimą, kainą ir kt.

Antihipertenziniai vaistai turi ir pleotropinio poveikio skirtumų, pavyzdžiui, nevienodai stiprias organų apsaugos savybes, į kurias taip pat reikia atsižvelgti parenkant pacientui individualų gydymą. Sergant hipertenzija dažnai pažeidžiami inkstai.

Arterinė hipertenzija sergant cukriniu diabetu

Inkstų pažeidimas — viena sunkiausių blogai kontroliuojamų hipertenzijos ir cukrinio diabeto pasekmių, galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, reikalingo dializės arba inkstų transplantacijos, priežasčių.

Proteinurija yra ne tik inkstų pažeidimo žymuo, bet ir labai svarbus nepriklausomas sergamumo ŠKL ir mirštamumo nuo jų rizikos veiksnys.

Jei ligonis serga ne tik hipertenzija, sergant hipertenzija be amlodipino ir cukriniu diabetu, inkstų pažeidimo rizika labai išauga.

paskaita apie hipertenziją kaip atskirti hipertenziją nuo neurozės

Šių pažeidimų profilaktika ir korekcija yra vienas didžiausių iššūkių gydant hipertenziją, inkstų hipertenzijos mechanizmai nefroprotekcinių savybių turintys vaistai daugeliui pacientui yra vieni svarbiausių ir pasirinktinių.

Kliniškai reikšmingų nefroprotekcinių savybių turi AKF inhibitoriai, ARB, KKB, bet netgi tos pačios klasės vaistų inkstų apsauginis potencialas nevienodas ir į tai reikia atsižvelgti skiriant gydymą.

neįgalumo laipsnio hipertenzija vaistai gydant hipertenziją hipertenzinė krizė

Pavyzdžiui, KKB klasėje nefroprotekciniu veikimu išsiskiria lerkanidipinas. Kitaip nei dauguma kitų dihidropiridininių KKB, eksperimentinių tyrimų duomenimis, lerkanidipinas išplečia ir aferentines, ir eferentines nefronų arterioles, todėl jo nefroprotekcinis veikimas stipresnis.

kaip skiriama hipertenzijos negalia miršta nuo hipertenzijos

Kalcio kanalų blokatoriai Kalcio kanalų blokatoriai yra heterogeniška grupė vaistų, pasižyminčių ryškiu antihipertenziniu aktyvumu. KKB klasei priklauso trys vaistų grupės: fenilalkilaminai verapamilisbenzodiazepinai diltiazemas ir kt. Iš šių trijų grupių hipertenzijai gydyti dabar beveik išimtinai vartojami tik dihidropiridininiai KKB. Antihipertenzinis jų veikimas susijęs pirmiausia su sistemine vazodilatacija.

Nuo savo pirmtakų trumpai veikiančių preparatų nifedipino ir felodipino dihidropiridinai skiriasi ilgesne poveikio trukme, stabilesne kraujospūdžio kontrole, geresniu toleravimu nesukelia nepageidaujamos refleksinės tachikardijos. Ilgą dihidropiridininių KKB veikimo trukmę lemia arba ilgesnis plazmos eliminacijos pusperiodis amlodipino arba specifinių receptorių pusperiodžio pailgėjimas, kaip antai lerkanidipino Messerli ir bendr.

Lerkanidipino plazmos pusperiodis siekia 8—10 val. Bang ir bendr.

Naujiena gydant hipertenziją – olmesartano ir amlodipino derinys

Ilga antihipertenzinio poveikio trukmė susijusi daugiausia su ilgalaikiu lerkanidipino poveikiu ląstelių membranų receptoriams Herbette ir bendr. Išgertas lerkanidipinas maksimaliai absorbuojamas po 2 val. Lerkanidipinas metabolizuojamas dalyvaujant citochromui P CYP 3A4, metabolitai pašalinami iš organizmo su šlapimu ir išmatomis Bang ir bendr. Ikiklinikiniais tyrimais nustatytas didelis lerkanidipino selektyvumas kraujagyslių audiniams.

Plautinė hipertenzija

Lerkanidipinas sukelia kraujagyslių lygiųjų raumenų atsipalaidavimą jungdamasis prie L tipo kalcio kanalų Guarneri ir bendr. Vaistas pasižymi dideliu lipofiliškumu, aktyviai kaupiasi lipidinėse kraujagyslių sienelių membranose, tuo galima paaiškinti jo farmakokinetikos ypatumus: lėtą nuosaikią poveikio pradžią ir ilgai trunkančią stabilią vazodilataciją Sironi ir bendr.

Hipertenzija ir inkstai Arterinės hipertenzijos patofiziologijos procesuose svarbus vaidmuo tenka neurohumoraliniams ir homeostazės veiksniams: uždegimui, oksidaciniam stresui, atsparumui insulinui.